manta

1 mantà sf. sing. (4) Brž, Jnš, (2) Lž 1. Vkš, Šts, Lc, Klov turtas (ppr. kilnojamas): Manta reiškia … lobį iš baldų ir kitos naminės gėrybės LTI230. Išpardavė jo visą mañtą (ne lauką) J.Jabl. Su visa mantà, su visu savo turtu kraustos Škn. Visa mano mantà ta žemė J. Tamstos turite plačius laukus, pievas, o mano visa manta rankose, galvoj rš. ^ Didelė čia manta – viena duona, ir toji neiškepta KrvP(Šd). Baisi čia mantà, ka gavo tą pijoką Jnš. Kas ne manta (toks čia ir turtas) – mesk šalin! Ms. 2. kapitalas: Ana [medegiška] padarynė, praverianti aulinkinei išdarbystei, vadinasi manta (kapitolu) A1884,301. 3. G96, JJ pinigai: Turėjo lietuviai ir žemaičiai mantą, arba piningus S.Dauk. Pasamdė savo manta penkis šimtus kareivių S.Dauk. Manton pasmerktas (pinigine bauda nubaustas) FrnS¹287(S.Dauk). 4. S.Dauk moneta. 5. daiktai, kraustuliai: Parsivežiau visokios mantos (pirkinių) Yl. Truputį pakeliui, bet mes su manta netilpsime [vežime]. – Todėl ir kviečiu, kad tamstos su našta rš. 6. nauda, vertė: Nieko mañtos nebėr iš to lakato Slnt. Numirkusios šaknys: maža manta bėra iš tos žolės Plng. Maža bėra iš jo mantos, tik užpečkė[je] gulėti Brs. Menkos mantos tebuvo žmogus – latras Šts. Šiokią tokią mantą duoda dar pienas Ub. Mokėjimas plaukti mažą darė mantą, negalėjau išsikelti pri viršaus vandenio I. ^ Tiek tos mantos, kai iš epušės lentos Sln.